- ryžėti
- ryžė́ti, rỹži (rỹža, -ė́ja Grg), -ė́jo intr., rýžėti, -i, -ėjo 1. vengti ką nors atlikti, tingėti, nepaslinkti: Jis neryžėjo ateiti linų minti į talką J. Ans ryži parnešti vandens, t. y. nepaslenka, tingi J. Aš nerýžu Lnk. Tu ryžì padėti anam Als. Tas jau ejo, neryžė́jo Grg. Mūsų kumelė, į vežimą pakinkyta, neryž Jn(Kv). | refl.: Liuob neryžė́sis vyruo ir batus nuauti – toki gera buvo pati Šts. 2. [i]šykštauti: Žmonys liuob nerýžės, liuob duos kiaušinėtojuo Šts. Medaus ryžė́jai – tavo bitys ir išnyko Krt. To tau neryžė́s Slnt. Daktaras juk nerýžės parašyti vaistų Skd. Vaikai, neryžė́kiat savo procės Als. | refl.: Neryžė́kis, duok munie Plt. Kol turėjau, neryžė́jaus, daviau KlvrŽ. \ ryžėti; paryžėti
Dictionary of the Lithuanian Language.